- išmėtyti
- išmė́tyti vksm. Grį̃žusi pastebė́jo, kad atidarýtas kam̃bario lángas, vidujè išmė́tyti daiktai̇̃.
.
.
išmėtyti — tr. 1. SD326, J, K išlaidyti, išsvaidyti: ^ Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs LTR(Užp). 2. vienur kitur numesti: Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai rš. 3. ne vietoje viską padėti: Tu išmėtai, o man vis … Dictionary of the Lithuanian Language
išmėtlioti — 1. BzF51 žr. išmėtyti 1: Išmėtliojo visus daiktus pro langą rš. Žmogus, susirinkęs išmėtliotus daiktus, pagrįžęs pas arklį, neberanda ožkos BsPII145. | refl. tr.: ^ Neišmėtliokis strypus – pačiam reiks surinkti Plt. 2. žr. išmėtyti 3: Šakės,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išblaškyti — tr. 1. išmėtyti, į šalis išdrabstyti: Išblãškė i batukus, i žaislus Rm. Lentos išblaškytos po visą kiemą, surink Gs. 2. K išgainioti, išvaikyti: Atejusi prie žąsų, anas išblaškai, sprandus žąsų nusukusis, pasineši ir suėdi PP62. ║ išskaidyti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlaidyti — tr. 1. sudaryti sąlygas kam nors išeiti; vieną po kito išleisti iš kur: Dickienė turi viena viską apžiūrėti: šeimyną prikilnoti, piemenis išlaidyti Ašb. Mama, išlaidyk muni par duris, nešiu į aną galą stalą Dr. Suspėjo išlaidyti gyvulius [iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmėtymas — sm. (1) 1. SD326, Š → išmėtyti 1. 2. → išmėtyti 5: Ant išmėtymo ižg širdies visokio lepumo ir putlumo DP579. 3. refl. paplitimas: Kartais galima apsaugoti ligonis nuo tolesnio ligos išsimėtymo P.Aviž. 4. vaga: Kam tokius gilius išmėtymus darai? … Dictionary of the Lithuanian Language
išsvaidyti — Rtr, BŽ89, NdŽ, KŽ iter. 1 išsviesti. 1. išmėtyti, išmėčioti (ppr. į šalis): Išsvaidyk visus akmenis iš dirvos, kad nebliktum, t. y. išblaškyk J. Aš tą lovą – ant šono, priegalvius į kiemą išsvaidžiau, šiaudus ant lipinės išspardžiau Š. Išdraskė … Dictionary of the Lithuanian Language
išvartyti — tr. Rtr; N 1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių… … Dictionary of the Lithuanian Language
kuokštas — sm. (1) 1. pluoštas, sauja, žiupsnis (šieno, šiaudų, plaukų ir pan.): Šieno, šiaudų kuokštas Als, Ms, Slnt. Jau pasisotinusios karvės neskubėdamos rinkliai pešioja pačius sodriausius žolės kuokštus J.Balt. Kviečiai vis kuokštais gerai įželia… … Dictionary of the Lithuanian Language
apmėtyti — tr. 1. R160, K, Š iter. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas N. Nei kvietkoms apmėtytas N. 2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmėtė akmenim iš pykčio Ds. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais Skdt. 3. apsodinti… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmėtyti — tr. 1. K vieną po kito artyn primesti. 2. Š vieną po kito atmesti į šalį: Batvinius tus didžiūsius nepjaustyk, atmėtyk Užv. 3. retkarčiais po kiek atiduoti: Seseriai atmėtys dalį, ir spakainas Gs. 4. pašalinti, atstumti: Tu ranka tava dangstai, o … Dictionary of the Lithuanian Language